Veislė Dobermanas
Angliškai Doberman Pinscher
Kilmė Vokietija
Dydis Dideli šunys
Veislės grupė Pinčeriai ir šnauceriai, molosai ir šveicarų kalnų šunys. Pinčerių ir šnaucerių pogrupis
Ilgaamžiškumas 10-14 metų
Charakteris protingas, budrus, paklusnus, ištikimas, energingas, bebaimis
Ūgis Patinas: 64-70 cm
Kalė: 64-70 cm
Svoris Patinas: 34–45 kg
Kalė: 27–41 kg
Spalvos gelsvai rudas, juodas, rudas, melsvas atspalvis, baltas
Šuniuko kaina 490 - 1210 €

Charakteris

Geras su vaikais
Draugiškas su katėm
Draugiškas su šunim
Lavinamumas
Šėrimasis
Sergėtojas Idealus!
Intelektas Ranking: 5
Priežiūra
Populiarumas Nr.13
Prisitaikymas
Hipoalerginis Ne
Įvertinkite šią veislę: 1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (254 balsai, vidutiniškai: 4.58 iš 5)
Loading...

Temperamentas

Į dobermanus dažnai žiūrima stereotipiškai – jie laikomi piktais, agresyviais šunimis. Pirmieji dobermanai buvo veisiami apsaugai, dirbo policijos šunimis, todėl nebuvo labai gerai prisitaikę prie kompaniono rolės. Šių dienų veisėjai pasirūpino, kad dabartinių dobermanų charakteris būtų paklusnesnis. Dabar dobermanas yra žinomas kaip puikaus temperamento, labai ištikimas, protingas ir puikiai dresuojamas šuo. Yra puikūs sargybiniai, gerbia ir saugo savo šeimininką. Gali būti (bet nebūtinai yra) agresyvūs su svetimais žmonėmis ir gyvūnais. Niekada nerodo agresijos prieš savo šeimininką. Manoma, kad Šiaurės Amerikos dobermanai yra ramesni ir geresnio būdo už Europos dobermanus. Taip yra todėl, kad Amerikos veisėjai naudoja skirtingas veisimo strategijas.

Išvaizda

Galva proporcinga šuns kūnui, buko pleišto formos. Nosies šnervės didelės, galiukas platus. Nosies spalva priklauso nuo šuns spalvos. Juodų šunų nosis yra juoda, rudų – ruda. Nugara tiesi, trumpa, tvirta. Dobermanai neturi pavilnės, todėl šių šunų negalima laikyti lauke. Kailis trumpas, tankus.

Sveikata

Dobermanas vidutiniškai gyvena 10-11 metų. Gali turėti problemų su širdimi (kardiomiopatija). Kai kurie dobermanai turi vilebrando sindromą (dėl šios ligos šunis galima ištirti genetiškai – jeigu abu tėvai turi šį geną, labai tikėtina, kad perduos jį ir palikuonims). Gali pasireikšti prostatos ligos, klubo sąnario displazija.