| Veislė |
Pekinas |
| Angliškai |
Pekingese |
| Kilmė |
Kinija |
| Dydis |
Maži šunys |
| Veislės grupė |
9 grupė. Dekoratyvinės veislės. 8 sekcija. Japonų činai ir pekinai |
| Ilgaamžiškumas |
12-15 metų |
| Charakteris |
užsispyręs, gero būdo, protingas, prieraišus |
| Ūgis |
15–23 cm |
| Svoris |
3.2-6.4 kg |
| Spalvos |
juodas, kreminis, kelių spalvų pilkai rudas, pilkas, juodas ir rudas |
| Šuniuko kaina |
Vidutiniškai 1000-3000 Lt |
Charakteris
| Geras su vaikais |
  |
| Draugiškas su katėm |
|
| Draugiškas su šunim |
|
| Lavinamumas |
|
| Šėrimasis |
|
| Sergėtojas |
|
| Intelektas |
|
| Priežiūra |
|
| Populiarumas |
Nr.73 (2012) Nr.64 (2011) |
| Prisitaikymas |
|
| Hipoalerginis |
Ne |
Įvertinkite šią veislę: 
(
110 balsai, vidutiniškai:
4.68 iš 5)
Loading...
Pekinai yra kilę iš senovės Kinijos. Naujausi DNR tyrimai rodo, kad tai viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Keletą amžių jie buvo išimtinai auginami tik Kinijos imperatoriškuose rūmuose.
1860 m. per antrąjį Opiumo karą Pekino vasaros rūmus okupavo britų ir prancūzų kariai. Imperatorius Xianfeng’as iš rūmų pabėgo į Čengdės miestą, bet juose liko senolė imperatoriaus teta. Kariams užėmus rūmus, šie ją rado nusižudžiusią, o šalia jos – penkis gedinčius pekino veislės šunis. Prieš sudeginant rūmus, sąjungininkai šiuos šunis iš rūmų išnešė. Du šunis pasiėmė lordas Džonas Hėjus (angl. John Hay), ir padovanojo juos savo seseriai, Velingtono kunigaikštienei. Kitus du šunis pasiėmė seras Džordžas Fitsrojus (angl. George Fitzroy), ir padovanojo juos savo pusbroliui, Ričmondo kunigaikščiui, bei pusseserei, Gordono kunigaikštienei. Letenantas Dunas (angl. Dunne), penktajį pekiną padovanojo Anglijos karalienei Viktorijai. Taip pekino veislės šunys atkeliavo į Angliją ir Europą. Čia jie ypač išpopuliarėjo XIX a. pab. – XX a. pr.
turiu negrynaveislę pekinukę, vardu Čika.
Esu jos “mylimiausia mama”. Nors labai myli ir kitus šeimos narius,
Yra labai gražaus,”šilkinio”, ilgo, plevenančio ore plauko, karališka, ant nugaros padėta uodega. Labai trumpomis, klišomis, juokingomis priekinėmis kojytemis. Estetinė ir manau, genetinė problema- kreivoki,nestiprūs fasadiniai dantukai.
Stebėtinai gerai sutaria su katėmis. Kažkos fenomenas. Kartais, atrodo, lyg pati būtų šuo- katinas 🙂
Charakteris- tikras imperatoriaus šuo. Žino, ko yra vertas, orus, be galo išdidus, ne nuolankus, nors šeimininkus be atodairos mylintis.
Mūsų atveju- “gyva, naminė signalizacija”. Balsas- koloratūrinis sopranas. Kartais per daug ant atėjusio svetimo įsismarkaujanti. Nors, teko pažinti ir labai ramių , be lojimo pasitinkančių svečią, pekinukų.
Tai- namisėdų arba neturinčių noro daug vaikščioti šeimininkų šuo. Jai užtenka išdidžiai patipenti pačios norima kryptimi ( ne mes ją vedžiojam, o ji mus)- ir, kuo greičiau namo! Aš pati būčiau linkusi ir ilgiau pasivaikščioti.
Visai nenori eiti lietui lyjant- juk taip nesmagu! 🙂 O paskutiniu metu įsigudrino būti nešama. Dar tik kiniškų šilkinių pagalvėlių kelionei trūksta;)
Komanduot gali kiek nori- liksi kvailio vietoje. Nors puikiai supranta VISKĄ. Tik nekalba. Puikiai žino mano balso toną, kuomet jai draudžiu daryti ką nors nelabai gero. Ną, o žodžio “SUSTOK” reikšmę tikrai gerai suvokia ir paklūsta. Pasiekimas!!! 🙂
Tiesos yra, kad pekinai nemėgsta būti tąsomi mažų ( ypač svetimų) vaikų. Prieš mažyles giminaites muistydavosi, bandydavo iš jų glėbio pasprukti, tačiau nei karto nėra įkandusi. Buvo nenuilstamai auklėjama šia linkme.
Gal mūsų, konkretaus šuns charakterio bruožas, bet yra vienas malonumas su ja keliauti automobilyje. Net važiuojant ilgus atstumus. Kaip toj frazėj-“kur pamesi, ten ir rasi” Turiu omeny- savo automobilyje. 🙂 Jokio lipimo ant keleivių galvų, lindimų per langus, stiklų laižymų, jokio inkštimo, lojimo ant praeivių ar kt. auto bei nepasitenkinimo….
Žinau, kad prfesionalūs veisėjai skeptiškai atsiliepia apie negrynakraujus augintinius, bet, kai prieš 7 metus išsiruošusi į turgų svogūnų grįžau su 3 mėn. pūkų kamuoliuku (ir be svogūnų), tai, matyt, galima pavadinti MEILE IŠ PIRMO ŽVILGSNIO.
Labai noriu issigyti pekinuka bet nelabai zinau ar sunku ji priziureti.
Viskas kas parasyta apie juos man tinka ir patinka.:)
Labas. pats nuo darzelio laiku auginau pekinuka. tevai nupirko gimtadienio proga. pragyveno 18 metu, tai su juo praejo visa mano vaikyste ir tikrai nesigailiu kad sale augo ir jis. Tai demesio vertas suo , kuriam reikia ir demesio , kuris megsta buti mylimas ir nori buti tikras seimos narys, manasis mego visur vaziuoti kartu su mumis, mego buti masinoje ir su musu seima. Del prieziuros tikrai parankus suo. buvom kazkada isvare i vilniu su seima, tai suo isbuvo namie apie para neishvestas i lauka ir niekur nieko nepriderge. aisku kartais ishmaudai pavasari , rudeni pasukuoji kad nuslinktu plaukai ir visa ta prieziura. jei pirkciau vel suni tai tik vel pekinuka, koki ishauklesi suni toki ir turesi pats mazas buvau tai nei kando labai nei ka, o tapo tikras seimos narys 😉
Aš turiu negrynaveislį pekinuką,jo vardas Nikis, bet jis atitinka viskam kas čia parašyta. Jis yra linksmas,judrus ir sutaria su katėmis. Apgina šeimininką. Kai labai supyksta tampa agresyviu,bet tai niekis. Apsaugo namus. Nors ir jis mažiukas bet labai užsispyres,pavydus irpriraišus.
as taip pat auginu pekinuka jis labai gerai sutaria su katemis kurios gyvena kartu. draugiskas, zaismingas, truputi turi uzsispyrimo, pavydus. Kad jie agresyvus nepasakyciau, loja bet ne kanda. puikus seimos draugas
TURIU PEKINUKE,VARDU PRINCESE.JAI PUSE METUKU,LABAI MIELA,SARGI KALYTE,MES MYLIM JA,O JI MUS