Šarpėjus informacija

Veislė Šarpėjus
Angliškai Shar-Pei
Kilmė Kinija
Dydis Vidutinių šunų grupė
Veislės grupė Pinčeriai ir šnauceriai, molosai ir šveicarų kalnų šunys. Molosų pogrupis
Ilgaamžiškumas 9 - 11 metų
Charakteris prieraišus, nepriklausomas, uždaras, įtarus, atsidavęs, mylintis
Ūgis Patinas: 46–51 cm
Kalė: 46–51 cm
Svoris Kalė: 18.1–24.9 kg
Patinas: 24.9–29.5 kg
Spalvos gelsvai rudas, smėlio spalvos, kreminis, juodas, alyvinis, rudas
Šuniuko kaina Vidutiniškai 200-700 Lt

Šarpėjus charakteristika

Geras su vaikais
Draugiškas su katėm
Draugiškas su šunim
Lavinamumas
Šėrimasis
Sergėtojas
Intelektas Ranking:51
Priežiūra
Populiarumas Nr.52 (2012) Nr.50 (2011)
Prisitaikymas
Hipoalerginis Ne
Įvertinkite šią veislę: 1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (63 balsai, vidutiniškai: 4.41 iš 5)
Loading...

Šarpėjus (angl. Shar-Pei) yra kilęs iš Kinijos Guangdong’o provincijos. Pirmoji šių šunų veislė stipriai skiriasi nuo dabar Vakaruose išpopuliarėjusių šarpėjų. Pietų Kinijos, Honkongo, Makao, gyventojai skiria Vakarų pasaulio šarpėjus nuo „originaliųjų“ ir vadina juos skirtingais vardais.
Šarpėjų protėviai tiksliai nežinomi. Manoma, kad tai galėjo būti čiau-čiau veislės šunys, nes abi veislės turi melsvai juodą liežuvį. Tačiau išlikę senoviniai keraminiai dirbiniai liudija, kad šarpėjus egzistavo jau Hanų dinastijos laikotarpiu – 206 m. pr. Kr.
Daug metų šarpėjus buvo ūkininkų šuo, naudojamas medžioklei, gyvuliams, šeimai ir namams saugoti. Tuomet šie šunys buvo veisiami dėl aukšto intelekto, ištvermės ir rūsčios išvaizdos. Neseniai atlikti genetiniai tyrimai parodė, kad šarpėjus yra viena seniausių šunų veislių.
Vėliau šarpėjai buvo naudojami šunų kovose. Odos perteklius jiems padėdavo atakuoti priešininką. Kai kitas šuo įsikąsdavo į šarpėjų, šis dėl tamprios odos galėdavo apsisukti ir kąsti atgal.
Per komunizmo revoliuciją šarpėjų veislė beveik išnyko. Ją išgelbėjo Honkongo verslininkas Matgo Law. 1973 m. per šunų veislių žurnalą jis kreipėsi į amerikiečius, prašydamas padėti išsaugoti šią veislę. Apie 200 šarpėjų kontrabanda buvo išvežti į Ameriką. Dabartiniai Amerikos šarpėjai daugiausia yra kilę iš tų 200 slapta atvežtų šunų.

Temperamentas

Šarpėjus turi būti nuo mažens pratinamas prie vaikų, nepažįstamų žmonių ir gyvūnų. Gali būti užsispyrę, labai valingi ir sargūs. Ankstyva dresūra gali padėti išvengti šių problemų. Kai kurie žmonės gali būti jautrūs šiurkščiam šios veislės šunų kailiui (požymiai – trumpalaikis rankų bėrimas). Šarpėjai yra įtarūs, nepasitiki svetimais, labai savarankiški. Savo šeimininkams šarpėjai yra atsidavę, ištikimi. Prastai išauklėti gali perdėtai ginti savo teritoriją ir tapti agresyvūs. Loja tik tada, kai žaidžia arba yra susirūpinę. Dresuojant gali būti labai užsispyrę.

Išvaizda

Ausys mažos, trikampio formos. Uodega iškelta aukštai, stora, ties pagrindu apvali, galiukas smailėjantis. Maži šuniukai yra labiau raukšlėti nei suaugę, tačiau būna ir atvirkščiai. Subrendęs šarpėjus turėtų turėti raukšles tik ant veido, pečių ir uodegos pagrindo.
Šarpėjų spalva yra panaši į čiau-čiau šunų. Iš viso AKC pripažinta daugiau nei 16 spalvų. Visi šarpėjai turi būti vienspalviai. Nosis juoda arba juodai-rožinė. Gali būti šiurkštaus, lygaus ir ilgo kailio. Veislės standarto neatitinka šunys, turintys ilgą kailį. Manoma, kad šie tokį kailį paveldėjo iš čiau-čiau. Šeriasi dukart per metus.

Priežiūra

Daugiausia dėmesio šarpėjui reikia skirti tada, kai jis dar mažas. Prižiūrėti raukšles, jas valyti. Laikas nuo laiko reikia šunį išmaudyti. Taip pat svarbu tikrinti akis, karpyti nagus. Kailis šukuojamas švelniu šepečiu. Šuniukai nuo 6 mėn. šeriami suaugusiems šunims skirtu ėdalu.

Sveikata

Svarbiausia šunį išsirinkti iš patikimo veislyno, kad jis atitiktų visus veislės standartus. Odos perteklius aplink akis šarpėjams gali sukelti problemų, gali tekti operuoti, lašinti specialius skysčius. Taip pat pasitaiko inkstų ligų, baltymų apykaitos sutrikimų. Gali pasireikšti hipotiroidizmas.