Šeltis (mini kolis) informacija

Veislė Šeltis (mini kolis)
Angliškai Shetland Sheepdog (Sheltie)
Kilmė Škotija
Dydis Vidutinių šunų grupė
Veislės grupė Ganytojai
Ilgaamžiškumas 12 -13 metų
Charakteris aktyvus, žaismingas, prieraišus, švelnus, protingas, budrus, gyvybingas, ištikimas, uždaras, lengvai dresuojamas, atsakingas, stiprus
Ūgis Patinas: 33–41 cm
Kalė: 33–41 cm
Svoris Patinas: 6.4–12.3 kg
Kalė: 6.4–12.3 kg
Spalvos juodas ir baltas, juodas ir šviesiai rudas, trispalvis
Šuniuko kaina Vidutiniškai 1900-3000 Lt

Šeltis (mini kolis) charakteristika

Geras su vaikais
Draugiškas su katėm
Draugiškas su šunim
Lavinamumas
Šėrimasis
Sergėtojas Idealus!
Intelektas Ranking: 6
Priežiūra
Populiarumas Nr.20
Prisitaikymas
Hipoalerginis Ne
Įvertinkite šią veislę: 1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (74 balsai, vidutiniškai: 4.70 iš 5)
Loading...


Manoma, kad pirmasis šeltis (Šetlando aviganis), buvo špicų tipo šuo, panašus į šiuolaikinį islandų aviganį. Po to šeltis buvo sukryžmintas su darbiniais koliais. Vėliau šie šunys atvežti į Angliją ir čia sukryžminti su ilgaplaukiais koliais ir kitomis šunų veislėmis, pavyzdžiui, jau išnykusiais Grenlandijos jakiais (angl. Greenland Yakki), karaliaus Čarlzo spanieliais (angl. King Charles Spaniel), nykštukiniais Pomeranijos špicais ir, tikėtina, borderkoliais.
Šelčių veislė Anglijoje pirmą kartą pasirodė XIX a. Dabar šie pirmieji Šetlando aviganiai yra išnykę, juos darbuose pakeitė borderkoliai. Dabartinis Šetlando aviganis šiame regione niekada nebuvo naudojamas kaip darbinis šuo.
Iš pradžių šie šunys buvo vadinami Šetlando koliais, bet tai nepatiko ilgaplaukių kolių veisėjams. Todėl pavadinimas buvo pakeistas į Šetlando aviganius. Anglijos kinologų klubas juos pripažino 1909 metais.

Temperamentas

Šetlando aviganis (šeltis) yra gyvybingas, protingas, žaismingas šuo. Jį lengva dresuoti, nes mėgsta prašyti ir paklusti. Tai mylintys, ištikimi šeimos šunys. Įtariai žiūri į svetimus žmones, todėl turi būti socializuoti. Puikiai sutaria su vaikais, jeigu auga su jais nuo mažens. Visgi, Šetlando aviganiai yra labai maži, todėl reikėtų prižiūrėti, kad vaikai jų neskriaustų. Yra budrūs, įspėja savo lojimu. Gali būti puikus sarginis šuo.
Jų kraujyje vis dar išlikęs stiprus bandos jausmas. Jie mėgsta gaudyti ir vaikyti įvairiausius gyvus padarus: voveres, antis, netgi vaikus ir mašinas. Mėgsta bėgioti atvirose vietose. Šiuos šunis reikia fiziškai iškrauti, kitaip jie gali loti, būti irzlūs.
Tai labai protingi šunys. Manoma, kad vidutinis šeltis naują komandą supranta po mažiau nei 5 pakartojimų. Daugiau nei 95 proc. šelčių paklūsta pirmajai komandai.

Išvaizda

Šeltis yra pakankamai mažas šuo. Patino aukštis ties ketera 37 cm, kalės – apie 35,5 cm. Galva iš šono pailga, buko pleišto formos, nuo ausų link nosies siaurėja, kaukolė plokščia. Nosies galiukas juodas. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos. Ausys mažos, išaugusios gana arti viena kitos. Uodega nuleista žemyn, apaugusi plaukais ir lenkta žemyn.
Kailis dvigubas, išoriniai plaukai ilgi, šiurkštūs, tiesūs. Pavilnė minkšta, trumpa ir tanki. Turi ilgų plaukų apykaklę. Ant snukio plaukai trumpi. Kailio spalva varijuoja nuo šviesiai auksinio iki raudonmedžio spalvos. Taip pat gali būti melsvai juodi ir juodi su baltais, trijų spalvų.

Sveikata

Paprastai šelčiai yra atletiški ir sveiki šunys. Kaip ir ilgaplaukiai koliai, gali paveldėti įvairiais akių ligas. Kai kuriems šunims pasireiškia epilepsija, klubo sąnarių displazija, odos alergijos. Retais atvejais gali sirgti šlapimo pūslės vėžiu.