Sibiro haskis informacija

Veislė Sibiro haskis
Angliškai Siberian Husky
Kilmė Rusija
Dydis Vidutinių šunų grupė
Veislės grupė Darbiniai šunys
Ilgaamžiškumas 12 -15 metų
Charakteris švelnus, protingas, mokantis bendrauti, budrus, draugiškas
Ūgis Patinas: 53–60 cm
Kalė: 51–56 cm
Svoris Patinas: 20–27 kg
Kalė: 16–23 kg
Spalvos Juoda, ruda su raudonu atspalviu, pilka, ruda, balta, juoda ir balta, juoda ir gelsvai ruda, vario spalvos, sabalo juodumo, dėmėtas, margas
Šuniuko kaina Vidutiniškai 400-600 Lt
Su dokumentais 1200-4500 Lt

Sibiro haskis charakteristika

Geras su vaikais
Draugiškas su katėm
Draugiškas su šunim
Lavinamumas
Šėrimasis
Sergėtojas
Intelektas Ranking: 45
Priežiūra
Populiarumas Nr.16
Prisitaikymas
Hipoalerginis Ne
Įvertinkite šią veislę: 1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (279 balsai, vidutiniškai: 4.70 iš 5)
Loading...

Sibiro haskis, samojedas ir Aliaskos malamutas yra veislės, kilusios iš pirmųjų kinkomų šunų. 2004 metų DNR tyrimai atskleidė, kad tai viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Šios šunų veislės, kilusios iš eskimų šunų, randamos visame šiauriniame pusrutulyje – nuo Sibiro iki Kanados, Aliaskos, Grenlandijos, Labradoro ir Bafino Žemės salos.
Sibiro haskių protėviai buvo čiukčių šunys, gerai prisitaikę prie šalto vietos klimato. „Haskis“ yra žodžio „eskis“ perdirbinys. Taip seniau būdavo vadinami eskimai, o vėliau ir jų šunys.
Čiukčiams prireikus išplėsti medžioklės plotus, buvo išvesti šunys, gebantys greitai judėti ir iš medžioklės vietų tempti krovinius. Į vienas roges buvo kinkoma iki 17 šunų. Šunis čiukčiai laikydavo savo namuose, todėl jie yra draugiški ir žaismingi.
Iš Sibiro į Aliaską haskiai buvo atvežti 1909 m. Čia jie buvo auginami rogėms traukti, ganyti gyvulius ir sargauti. Tais pačiais metais Sibiro haskių kinkinys pirmą kartą dalyvavo lenktynėse. Vėliau daug šios veislės buvo išvežta į JAV.
XX a. pr. SSRS buvo sudarytas šiaurės šunų registras, bet Sibiro haskiai į šį sąrašą nepapuolė dėl savo palyginus mažo kūno sudėjimo. Tarp vietinių išpopuliarėjo vietiniai skalikai, todėl Sibiro haskiai beveik išnyko iš SSRS teritorijos. Veislei išlikti padėjo tai, kad daug šunų buvo išvežta į JAV. Dabar Sibiro haskiai yra naminiai, šeimos šunys.

Temperamentas

Haskiai, kaip ir jų protėviai vilkai, dažniausiai ne loja, o kaukia. Jeigu dresuojamas nuo pat mažens, gali būti geriausias šeimos draugas. Myli visokio amžiaus žmones. Trūkumai – mėgsta klaidžioti ir pabėgti. Taip yra todėl, kad juose išlikęs stiprus rogių traukimo instinktas, todėl jiems reikia nuolat bėgioti.
Sutaria su vaikais, yra aktyvūs. Jiems būtinas nuolatinis fizinis krūvis. Gali vaikyti kates. Jiems nuolat reikia žmogaus bei kitų gyvūnų dėmesio. Pagal Stanley Coren’o šunų intelekto reitingą, tai yra vidutinių protinių gabumų šunys. Jiems atitenka 45 šio sąrašo vieta.

Išvaizda

Kūnas proporcingas, vidutinio dydžio. Atletiški, bet sveria palyginus nedaug (patinai iki 27 kg).
Sibiro haskių kailis yra tankesnis nei daugelio kitų veislių šunų. Jis susideda iš dviejų sluoksnių: tankios pavilnės ir ilgesnio viršutinio kailio. Plaukai tiesūs, saugo nuo šalčio ir drėgmės. Sibiro haskiai gali būti įvairių spalvų, dažniausiai baltomis kojomis ir letenomis.
Akys migdolo formos, ne per arti viena kitos. Gali būti šviesiai arba tamsiai mėlynos, gintaro arba rudos spalvos. Gali turėti skirtingų spalvų raineles.
Nosis pageidautina ne smaila ir ne kampuota. Gelsvai rudų šunų nosis juoda, pilkų – juoda, vario spalvos šunų – raudonai-ruda, baltų – šviesiai ruda.
Uodega plaukuota, ramybės būsenoje nuleista žemyn, simetriška. Kai šuo susijaudinęs, kuo nors domisi, uodegą užlenkia į viršų.

Priežiūra

Sibiro haskius rekomenduojama auginti erdviuose namuose, kur jie turi daug vietos judėti, palakstyti lauke. Mėgsta vėsesnį orą, ilgus pasivaikščiojimus. Kailį patartina šukuoti kartą per savaitę metalinėmis šukomis.

Sveikata

Paprastai Sibiro haskių sveikata yra gera. Retesniais atvejais gali sirgti akių, odos ligomis. Gyvena 12-14 metų. Sveikatos problemos daugiausia yra paveldimos genetiškai. Labai retai (2 proc. šunų) gali pasireikšti klubo sąnario displazija. Gyvendami šaltame klimate gali sirgti plaučių ligomis – bronchitu, specifine šaltam klimatui būdinga astma (angl. ski astma), taip pat skrandžio opa.