Šiba Inu informacija

Veislė Šiba Inu
Angliškai Shiba Inu
Kilmė Japonija
Dydis Mažų šunų grupė
Veislės grupė nesportiniai šunys
Ilgaamžiškumas 12 - 15 metų
Charakteris žavingas, pasitikintis savimi, bebaimis, entuziastingas, budrus, ištikimas
Ūgis Patinas: 35–43 cm
Kalė: 33–41 cm
Svoris Patinas: 8–11 kg
Kalė: 6.8–9 kg
Spalvos juodojo sezamo, sezamo, juoda ir gelsvai ruda, oranžinė, ruda
Šuniuko kaina Vidutiniškai 3000-4000 Lt

Šiba Inu charakteristika

Geras su vaikais
Draugiškas su katėm
Draugiškas su šunim
Lavinamumas
Šėrimasis
Sergėtojas Idealus!
Intelektas Ranking:51
Priežiūra
Populiarumas Nr.50 (2012) Nr.53 (2011)
Prisitaikymas
Hipoalerginis Ne
Įvertinkite šią veislę: 1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (129 balsai, vidutiniškai: 4.70 iš 5)
Loading...

Šiba Inu yra pati mažiausia iš šešių originalių ir jau išnykusių Japonijos špicų veislių. Pastaruoju metu atlikti DNR tyrimai parodė, kad šiba inu yra viena seniausių šunų veislių, siekianti 3 a. pr. Kr. Nors mažesni, bet labai panašūs į Akitos veislės šunis.
Šie šunys buvo veisiami medžioklei. Gaudydavo ir baidydavo paukščius, triušius. Nepaisant pastangų išlaikyti šią veislę, per Antrąjį pasaulinį karą šiba inu beveik išnyko. Jie buvo išsaugoti suporavus tris išlikusias giminystės linijas. Tai buvo Shinshu Shiba, Mino Shiba ir San’in Shiba. Vėliau šios trys linijos buvo sujungtos į vieną šiba inu veislę.
Pirmasis šios veislės standartas buvo išleistas 1934 m. Vėliau, 1936 m., šiba inu veislė buvo paskelbta gyvu nacionaliniu paminklu.
1954 m. pirmieji šiba inu šunys buvo atvežti į JAV. 1979 m. užregistruota pirma šuniukų vada JAV. Amerikos kinologų draugija šią veislę pripažino 1992 m. ir įtraukė ją į nesportiškų šunų grupę. Dabar šie šunys laikomi kaip namų augintiniai Japonijoje ir kitose šalyse.

Temperamentas

Mėgsta rodyti savo nepriklausomą prigimtį, kartais gali rodyti agresiją. Tai ypač būdinga patelėms, nes turi stiprų medžioklės instinktą. Šį šunį rekomenduojama auginti šeimose, kuriose nėra kitų gyvūnų ar mažų vaikų. Tačiau tinkama dresūra ir auklėjimas, ankstyva socializacija šiba inu gali paversti pačiu geriausiu visos šeimos draugu. Šios veislės šunys pakankamai gerai sutaria su katėmis. Atsargiai žiūri į nepažįstamus, bet yra ištikimi ir mylintys tiems, kurie užsitarnauja jo pasitikėjimą. Gali būti agresyvūs kitų šunų atžvilgiu.
Pakankamai reiklūs, visada nori būti švarūs. Gali laižyti savo kojas ir letenas kaip katė. Stengiasi kuo mažiau išsitepti. Mėgsta žaisti vandenyje. Mažus šuniukus labai lengva išmokyti visus reikalus atlikti lauke.
Turi taip vadinamą „šibos riksmą“ – susijaudinę iš džiaugsmo ar būdami nelaimingi gali skleisti aukšto dažno cypimą. Šiems šunims būtinas aktyvus sportas.

Išvaizda

Kūnas kompaktiškas, raumeningas. Kailis yra standus, kietas ir tiesus, pavilnė minkšta ir tanki. Plaukai trumpi, o veidas, ausys ir kojos kiek primena lapę. Uodegos plaukai kiek ilgesni. Akys nedidelės, tamsiai rudos spalvos. Ausys mažos, trikampio formos, stačios. Uodega išaugusi aukštai, susukta.

Priežiūra

Kailis nepraleidžia drėgmės, todėl nereikia dažnai maudyti. Šukuojama retkarčiais, daugiau – šėrimosi laikotarpiu. Šiba inu negalima kirpti, nes kailis šiuos šunis apsaugo nuo šalčio ir karščio.

Sveikata

Sveikatos problemos, būdingos šiai veislei, yra įvairios alergijos, glaukoma, katarakta, klubo sąnario displazija. Vis dėlto, palyginus su kitomis šunų veislėmis, šiba inu yra pakankamai sveiki šunys.
Šunis rekomenduojama reguliariai vežti pas veterinarą, kad būtų patikrinti jų sąnariai. Šios problemos gali atsirasti jau ankstyvame šunų amžiuje. Jeigu šuo sulaukia dvejų metų amžiaus ir jo sąnariai yra sveiki, greičiausiai sąnarių ligomis jis nebesirgs, nes 2 metų šuns kaulai jau yra pilnai išsivystę. Taip pat kartą per metus rekomenduojama atlikti akių tyrimus.