Prancūzų baltai-juodas skalikas yra šunų veislė, išvesta Prancūzijoje XIX amžiaus viduryje. Jie yra kilę iš Sentonžo skalikų – didelių medžioklinių šunų, kurie buvo kryžminami su poitevino (angl. Poitevin) veislės šunimis. Pirmą kartą ši veislė buvo oficialiai pripažinta 1957 metais. Iki 2009 metų šių šunų buvo užregistruota apie du tūkstančius. Kasmet gimsta 300-400 šios veislės šuniukų.
Šios veislės šunys medžioja grupėse, kurioms visada vadovauja žmogus. Šunys niekada nelaksto vieni patys. Jie vertinami dėl savo darbštumo ir patikimumo, ypač gaudant elnius.
| Veislė | Prancūzų baltai-juodas skalikas |
| Angliškai | Francais Blanc et Noir |
| Kilmė | Prancūzija |
| Dydis | Dideli šunys |
| Veislės grupė | Skalikai |
| Ilgaamžiškumas | |
| Charakteris | pastovaus charakterio, aktyvus, lengvai dresuojamas |
| Ūgis | Kalė: 62–68 cm Patinas: 65–72 cm |
| Svoris | Kalė: 27.2–31.8 kg Patinas: 27.2–31.8 kg |
| Spalvos | juoda ir balta |
| Šuniuko kaina |
(25 balsai, vidutiniškai: 3.40 iš 5)
Loading...Temperamentas
Prancūzų baltai-juodi skalikai yra draugiški šunys. Jie sukuria glaudžius ryšius su žmonėmis ir gali taikiai gyventi veislynuose. Pasižymi pastoviu charakteriu, yra aktyvūs. Skirtingai nei kitus šunis, kurie medžiojoa grupėse, juos lengva treniruoti, imlūs dresūrai.
Išvaizda
Šios veislės šunys yra tipiniai medžiotojai – liekno sudėjimo ir raumeningo kūno. Jų kojos ilgos, ausys ilgos ir nulinkusios, išaugusios akių lygyje. Galva kupolo formos, gana ilga, išraiškinga. Nugara taip pat ilga, raumeninga. Uodega laikoma aukštai, ties pagrindu storėja. Plaukai lygūs ir prigludę prie kūno.
Galimi Prancūzų baltai-juodas skalikas vardai:
| Patinėlio vardai | Kalytės vardai |
| 1. Forvardas | Dina |
| 2. Arbatas | Ajuta |
| 3. Ranèas | Gila |
| 4. Volfas | Pinga |
| 5. Ulonas | Rumba |
| 6. Lekas | Negra |
| 7. Lukaras | Lyra |
| 8. Aidanas | Zinga |
| 9. Sandras | Fanta |
| 10. Tibetas | Zora |
